Bankas ar kredito unija?

Kredito unija atitinka įvairius klientų poreikius, be to, yra lankstesnė, todėl dažnai siūlo geresnes ar geriausias sąlygas norintiems pasiskolinti. Pagrindinis kredito unijų pinigų šaltinis yra indėliai. Kredito unijos ilgą laiką, kaip finansinės institucijos, nebuvo gerai žinomos ir tik krizė suteikė joms galimybę būti išgirstoms. Kuomet bankai nutraukė skolinimą verslui, verslininkai pradėjo naudotis kreditų unijų paslaugomis, kadangi unijose sprendimai dėl paskolų buvo priimami kur kas greičiau. Kreditai išduodami vadovaujantis Lietuvos Banko patvirtintais atsakingo skolinimosi nuostata.

Kredito unijos su bankais negali konkuruoti savo dydžiu. Jos paskolas teikia tik smulkiam ir vidutiniam verslui, stambius žaidėjus palikdamos bankams. Paskolų verslui palūkanos kredito unijose yra didesnės nei bankuose. Kredito unijų paskolų verslui palūkanos dažniausiai siekia 7 procentus. O vartojimo paskolą tektų grąžinti su maždaug 12 proc. metinių palūkanų.

Kertinė kredito unijų veiklos idėja yra bendruomenė. Unijos veikia tik regionuose, o indėlius priima ir paskolas teikia tik unijos nariams, kurie yra jų dalininkai – turi pajų, tad atėjęs pasidėti indėlį ar gauti paskolą pirmiausia turi įmokėti pajų ir tapti kredito unijos nariu – dalininku.

Vienas esminių unijų principų – tai yra vietinės finansinės institucijos, veikiančios tik apibrėžtame regione. Netgi Nacionalinė kredito unija veikia tik Vilniuje. Ji gali priimti indėlius tik iš vilniečių ir paskolas teikti tik sostinės verslininkams.

Unijos iš esmės skirtos vietiniam smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti bei finansuoti. Jų tikslas, kitaip nei bankų – ne siekti pelno, o patenkinti unijos narių, bendruomenės interesus. Veikdamos konkrečiame regione jos gali geriau išmanyti vietinio verslo specifiką, galimybes ir riziką, todėl dažniau skolina verslui, kuriam didieji bankai nesuteikia paskolos.